Septyni kvadratiniai metrai

Kirkliauskaitės kambarys pakankamai problematiškas. Čia nėra svarbiausio dalyko kambaryje - durų.

Kad galėtų jas užsirakinti, trankyti, atsiremti, daužyti, apklijuoti plakatais.

Jų nėra.

Sekantis svarbiausias dalykas, kurio čia nėra - užuolaidos.

Kad galėtų jas užsitempti kai spigina saulė,

kad ryte galėtų jas atitraukti ir pasižiūrėti koks oras.

Jų nėra.

Labai norėtų patefono, gražiems garsams klausytis, pirkti, keisti plokšteles.

Jis galbūt čia ir nederėtų, bet jo čia NĖRA.

Vis dėl to, džiuginančių objektų būta.

- Sofa. Ne tokia, apie kokią svajočiau, bet daug subinių, piešinių ir betvarkės atlaikiusi.

Miegas apsikrovus tūkstančiais pagalvių ir nakties žiburių vaizdas pro langą tupint, kai negali užmigti.

- Drabužių kabykla. Kambario puošmena ir šiaip labai geras dalykas, pristatantis jums mano garderobą, kurio, matyt, net neturiu.

- Bonkė su žuvytėm. Naujas objektas mano erdvėje, bet jau įaugęs į kraują. Forsžuvė stebi mane visą parą. Kartais jai įkišu pirštą. Aštuoni litrai talpos.

Merry Christmas

Tikriausiai kliedėjau nemažai.
Sėdėjau ant kažkurių laiptų.
Niekur nenukritau.
Šaukšteliu atkimšau vyną.
Vynas man visada reiškė Kalėdas.
Tik gaila, kad Kalėdos nieko nereiškė.

Turkiški (?) saldainiai.
Keletas naujų veidų.
Keletas primirštų senų.
Tikriausiai įsiveržiau į kažkieno butą.
Arbatos puodelių prieglauda.

Tikriausiai.

Šiandien reikalai gerai nesiklosto.
Merry Christmas.

 

Prisilietimai

Aš nežinau ar labai gražus buvo tas pasaulis.
Ar gražus buvo pasaulis šiemet...
Žinau, kad lietėme daug. Žinau, kad mėgstame liesti gyvenimą.
Visaip.

Surūdiję vandens bokštų laipteliai

Geltoni prisirpusių pienių laukai

Apleistų pastatų kambariai

Palapinių šiluma

Vilniaus sofos ir langai
 

Rastos kopėčios

Mineraliniai ežerų lietūs

Autostopai

Įklimpę dviračiai pelkėse

Atrasti avietynai

Nepažįstami seniai

Pažįstami seniai

Nenusibostantys obuolių pyragai ?

(ne)vykę gimtadieniai

Mirčių imitacijos

Balkonai

Dar daugiau balkonų

______________________

Ir vis dėl to, vienas prisilietimas buvo likęs.

Penktadienis prieš Kūčias.

Penkiamečiai vaidina ežiukus ir fėjas.
Akys sužiba pamačius neproporcingą sintetinį Kalėdų Senį.
Ir tu, norom nenorom, įsitrauki į tą gražų teatrą.
Norom nenorom, priartėji prie Kalėdų.

Kalėdos tai lyg visų draugų gimtadieniai vienu metu,
bet atleiskite, draugai, šįmet kažkas vyksta ne taip.

___________________________________

Christmas voice

Pabandymai. Šriftas. Brangūs batai.

 Ką pavyko sukurti su žodžiu ,,Labas"
Pabandymai.
Mišrios technikos - tušas, pieštukas, šratinukas, aplikacija.

 Ir laiškas batams.
,,Brangūs batai, jūs tokie brangūs..."

PAUZĖ

>

Aš dažnai konfliktuoju su savimi.
Kai esi pernelyg didelis idealistas (kartais man tai užeina),
dažniausiai gauni sprigtą kakton.
>

Idealizuodama žmones, jų charakterius, net šlykščiausius įpročius, (Žodis ,,šlykščiausius" čia nedera, man atrodo, jis visai neegzistuoja. Nieko nėra šlykštaus.) atitrūkstu nuo realaus jų vaizdo. Nepastebiu baisių veidų. Arba tie veidai atrodo labai patikimi, tuo momentu labai patrauklūs, šilti, etc. Rezultatai retai džiugina.

Nieko neišmanau apie žmones. Ypač apie veidus.

Kai esi pernelyg didelis pesimistas (kartais man tai užeina),
dažnai gauni sprigtą kakton.
>
Kritika visada buvo mano antroji motina, kuri išmokė aštrių komentarų, pakankamai atlaisvino liežuvį lengvo pobūdžio įžeidinėjimams, etc. Tai dažniausiai dar labiau subjaurina žmonių veidus ir užtveria kelius jų detalesniam pažinimui. Rezultatai nei džiugina, nei virkdo. Motina užgrūdino nereaguoti.

Nieko neišmanau apie žmones
arba išmanau gerokai per daug.

Manau kad tu arba Angelas arba Avigalvis.
Idealizuoju | kritikuojU



So where is the key?

BLOGIAUSIA YRA ĮSIMYLĖTI ŽMONIŲ NUOTRAUKAS.

Ričardo Šileikos ,,Atvirlaiškiai"

 

O visai gražus dalykas tie atvirlaiškiai.

,,...padirbti ir surašyti Vilniaus mieste, be jokių ypatingų progų išaiųsti artimiems ar tolimiems bendraminčiams."

Yra kur akis pamėtyti ir mintims erdvės pasiganyti.

,,Kuomet tautiečiai uoliai keičia
pažiūras, įsitikinimus, vertybes,
manieras, meniu, įpročius,
keičia strategiją ir takriką,
gimtąją kalbą ir valiutą,
Šileikos tik šmukšt ir pa(si)keit apatinius drabu-
žėlius."

,,Istorijos atsiranda iš niekur, jos kuriamos sapnuose, už akių, beatodariškai, veikėjai sukeičiami vietomis, aplinkybės pačios susiklosto, įdomiau jeigu nesėkmingai. Tačiau šis bandymas turėjo savo liudininkų."

,,...dainuok, kada labai užsinori. Šokinėk per virvutę. Turėk proto. Nepiktnaudžiauk tariamąja nuosaka. Viskas juk nebūtinai iki pabaigos. ... Svarbu yra nežinoti, kada ištiks klaida. Kvimpa filosofija, ar ne? "

Greta Lovisa Gustafsson

„Niekuomet nesakiau: „Noriu būti viena.“ Aš sakiau: „Trokštu, kad mane paliktų ramybėje.“ Šias frazes skiria didžiulė bedugnė."

„Dažnai pagalvoju, kodėl šalia manęs niekuomet neatsiranda nė vieno žmogaus, su kuriuo norėčiau apkeliauti visą pasaulį.“

„Daug mąstau apie mirtį. Ja viskas baigsis. Pomirtinio gyvenimo nėra. Aš juo netikiu. Visuomet buvau realistė.“

^^^^^
Gretos Garbo mintys, išpažintys ir lietūs.

Atrodo, ir visatos grožio etalonais laikomos asmenybės skęsta tokio tipo mintyse, kokiose skęstu aš.

Tarp ,,Noriu būti viena" ir ,,Trokštu, kad mane paliktų ramybėje" išties įžvelgiu nemenką skirtumą.

Čia dar įsipaišytų mano ,,ForEverAlone".
Aš nenoriu būti viena, aš tik noriu ramybės.

O ramybę, ko gero, randu tik savo koridoriuose.
Gimiau viena. Visi tokiais gimstame.
Tokiais ir mirštame.

O norėtųsi su kuo nors apkeliauti visą pasaulį.

Ramybė nereiškia apsnūdimo, nesveiko niūniavimo, tylėjimo ar litanijų.
Ramybė reiškia harmoniją.
O tai jau būna daug sunkiau pasiekiama.
Susitvarkyti su savimi, su savo maldom, ašarom ir juokais viena, tačiau susiderinti ir susipinti avataro uodegom su kita persona - visai kas kita.

,,Daug mąstau apie mirtį". Bene pripratau prie tos minties.

Sapnuoju save sergančią vėžiu, kerpantis plaukus ir gailiai verkiant.
Gaila buvo ne kūno, ėdamo baisios ligos, o plaukų. Plaukų, kuriuos šitaip auginau, auginau..
Auginau juos, o dabar tenka nukirpti. Ir niekada jau nebeataugs.

Tokie sapnai būna baisūs.
Jau geriau sapnuočiau, kaip laimiu kompiuterį VDA bendrabutyje.
O geriau ir to nesapnuočiau.

Sakoma, kad skęstantys žmonės mato žydinčias obelis.
Labiausiai gyvenime bijau nuskęsti. 

Mirtis | gyvenimaS
Gyvenimas | mirtiS

Manau žmonės turėtų daugiau mąstyti apie gyvenimą.
Apie keliones aplink pasaulį. :)

p.s. Dieve mano, ar aš tikrai iš dvitaškio ir skliaustelių surezgiau šypseną?!

Yorgos Lanthimos ,,Dogtooth"

Juosta stipraus nervo žiūrovui,

pasakojanti apie vaikų konservavimą namuose

iki tol, kol iškris iltinis dantis. 

Iškrypėliškas požiūris į šeimą ir jos vertybes. 

Peržiūrėtas gruodžio 9-osios vakarą,
kai alkoholikai už durų griovė pasaulį.

R

Ko tikėjomės, tą ir gavom,
kuo tikėjom, tuo ir tikim.

Tikime šviesia savo ateitimi,

mažais senais namukais,

Ingridos teisėm kitą rugsėjį,

senu sulūžusiu autobusiuku ir kelionėmis,

gerai išlaikytais egzaminais,

lai būna jie mūsų šventas kūnas ir kraujas,

lai mūsų keptuvėse nesibaigia blynai,

kasdienių dūmų duok mums, Gyvenime,

ir neleisk mums mirti greičiau, negu patys to norėtumėme, Amen.

Tikime paprasta, bet tiek daug žmogui duodančia

tiesa - ,,Tikiuosi dabar nebūtina kalbėti?".
Nebūtina.
Nebūtina ir nereikia.
Ir net ne dėl to, kad viskas jau iškalbėta.

Labiau dėl to, kad kalbėjimas galėtų užgožti mūsų trapią emociją 

ir unikalią nesvarumo būseną.  

Mes nežinome, iš kur ji ateina,

bet kai ji yra, jautiesi labiau negu savimi.

Medinė laiptų atbraila tampa pasaulio kraštu

ir dvi švieselės tolimam lange tampa mūsų tikėjimu.

Tikriausiai gimėme romantikais.

Gal Jam Kalėdoms padovanoti ,,Triumfo arką"?

Netikri vaikai

O ką turėjau sakyti? 

Su gimtadieniu, Romai.
Pakšt į žandą. 

O kaip elgiasi netikri vaikai su netikrais tėvais?

Mandagiai. 

Netikri vaikai nesėdi ant netikrų tėvų kelių,

netikri tėvai nemoko netikrų vaikų važiuoti dviračiu,

nepasakoja anekdotų ar istorijų apie futbolininkus,

neapkloja prieš miegą,

nemoko vairuoti,

nemoko dainuoti,

nemoko flirtuoti.

Netikri vaikai nemyli netikrų tėvų,

nes

neturi

už

ką 

jų

mylėti.

Tortas buvo skanus. 

Ir atrodo visai tikras.

Jei paklaustumėte mano mėgstamiausios dainos,

ko gero, įvardinčiau šitą.

Nes milijonai dalykų iš praeities ir ateities

siejasi su ta melodija.

Nuo mokyklos suolo dizaino kabinete

iki šviesių vasaros pievų.

Ir dar toliau. 

Mano melo dija.

I heard you knocking at my back door. You said your family's gone, you can't help me anymore. I heard you knocking, I heard you say, it's not funny that things have to turn out this way.

I broke out into the night for something out of sight, kept moving faster. Decisions I made, losing you to the narrowing light. I always loved you, you knew I always loved you. Oncoming traffic, fading into...

The end of the world, you know I'll keep on running. We gotta get out of here before the cops start coming.

I held a job fore a while, to keep you happy, to keep you laughing. I knew it wasn't enough, I could not keep acting tough. And I would find you, just the way I raised you, those pale green eyes, burning into...

.

4,5 x 7 cm 

popieriaus skiautė priverčia šypsotis bet kokiu oru :)

Monologas

Senmergystė su šešiolika kačių tarpukojy niekada neskambėjo viliojančiai.
Psichiniai sutrikimai, trankantis į baltas sieneles, irgi ne geriausias variantas.
Slenkant senamiesčiais į galvą ateina keisčiausios mintys.
Genialiausi monologai.
Tik niekam nematant pasipila ant grindinio balčiausi perlai.
Niekam negirdint šneka mano lūpomis geriausios mintys.

Lyg repetuojant naują pjesę, kartoju eilutes.
Galvoj iškyla vaizdiniai.
Ir žodžiai.
Žodžiai jų ir mano.
Nekaltos vizijos, nukreiptos porą žingsnių ateitin.
Šviesa | tamsA

Dramos kambariai.
Kuriami scenarijai.
Puoselėjamos svajonės ir viltys.

Niekada neišsipildo. 

,,Žmonės, kurie moka mylėti, nieko nemyli"

Arba myli.

Repetuojant naują pjesę, kartoju eilutes. 

Šalia manęs nėra klausytojo.
Arba klausytojų daugiau, negu galiu pajausti.

Repetuoju naują pjesę tiems, kurie norės klausyti.
Kurie  žiūrės ir norės matyti.
Kuriuos matyt norėsiu aš. 

Senmergystė su šešiolika kačių tarpukojy niekada neskambėjo viliojančiai.

Užrašai. Minties išsiliejimas.