This means Atėjau iš TOLI, po nemigos nakties su mitinėmis būtybėmis,
mirtinai nušalusi pirštus, ir sumaniau
gentainius palepinti obuolių pyragu, kurio pati nekenčiu. ;)
Taip seniai nekalbėjau. Dabar girdėjau ryškias savo intonacijas ir savo skambesį. Aš niekada nekalbėjau taip tykiai nutilusioje minioje. Manęs niekada taip niekas nesiklausė. Aš pati savęs taip niekados nesiklausiau. Dabar, tardama žodžius, kalbėjau Jiems ir Sau. Buvau paskendusi kažkur toliau, negu baigiasi žodžiai, ir tada jie baigėsi iš tikrųjų.
Popkultūra smogė į paširdžius. Ir jei Jums nieko nereiškia tokie žodžiai kaip gyva kokybiška muzika, tai sprinkit Jūs savo ,,Every Day I'm Shuffling".
Keliu vidurinį pirštą Jums, gerbiamieji, į panosę.
Buvo skirta man (aš jaučiau).
Nes draugai tuo ir yra geriausi žmonės pasaulyje,
kad jų burnos visada atviros. Ir draugai dar yra geriausi žmonės pasaulyje,
nes pasilieka salėje iki paskutiniųjų, net kai nepasilieka niekas.
Tu nereikalinga niekam, (aš!!!)
Net plona kaip ilgas sliekas,
Tu šauki, o jis vėl pjauna Vėl iš naujo tave jauną.
Tavo akys nuodėmingos, (aš!!!)
Aš jas matau ir tu matai,
Tavo mintys paslaptingos (aš!!!)
Bet aš jas skaitau ir tu skaitai.
Tavo storos trumpos kojos (aš!!!)
Nežinau, ar tu žinai,
Nesulauks šviesaus rytojaus,
Kekše dirbsi amžinai. (aš!!!)
,,Visi sveiki žmonės daugiau ar mažiau trokšta mirties tų, kuriuos myli."
,,...žmogus, išgyvenęs nors vieną vienintelę dieną, galėtų nesunkiai išgyventi šimtą metų kalėjime. Jam pakaktų prisiminimų, kurie neleistų nuobodžiauti. Tam tikra prasme tai jau privilegija."
,,...pašalinis žmogus gali pasiūlyti kavos, bet sūnus turi jos atsisakyti prie lavono tos, kuri davė jam gyvybę."
,,...niekuomet žmogus nėra visiškai nelaimingas..."
,,...jeigu aš nesu tikras, kas mane iš tikrųjų domina, tai esu visiškai tikras tuo, kas manęs nedomina."
,,Jį apkaltins žmogžudyste, bet nužudys už tai, kad neverkė per savo motinos laidotuves."
2012 m. sausio 17 d., antradienis
Jei šiandien būtų mano gimtadienis, ir jei gimtadienio norai tikrai pildytųsi,
Kadrai, dėl kurių verta buvo dėdei pasieniečiui traukti iki manęs dviračiu ir klausti ar aš ne teroristė ir ar nepadėjau bombos. ,,Parodykit dokumentus!" - juda jo lūpos. Dėde pasienieti, aš galbūt visai ir norėčiau užimti teroristo pareigas, bet esu numačiusi tai paskutiniems savo gyvenimo metams, kai jau tikrai nebeturėsiu ką veikti ir ko prarasti.
O šiandien po mano kojomis paprasti bet neprasti miško takeliai ir paprastos bet neprastos mintys paprastoje bet geriausioje vietoje.
Turėčiau duris, tai trenkčiau iš visos jėgos, kuria esu apdovanota. Ir aš nebejaučiu jokių šiltų ryšių. Ir aš nekenčiu limitų. Ir nekenčiu žodžio ,,užteks".
Man niekada neužteks, ir neturi užtekti. Bus užtekę tada, kai žemės duobėj gulėsiu. O dabar ne. Nenoriu žiūrėti pro langą. Nebenoriu žiūrėti į langus ir kurti maršrutų. Nebenoriu daugiau svajoti. Noriu įgyvendinti.
Negaliu JIEMS pasipriešinti, nes JIE pripratino mane pralaimėti.
Tokie vakarai verti milijono. Kaip ir mano atvirukų kolekcija. Ingridos SMS su tekstu ,,Einam!" dažnai yra blogas ženklas.
Žiūrint kas kaip tą blogį supranta. Šį vakarą blogis pasireiškė
maloniu permirkimu,
tamsiais miško takeliais,
ledinėm balom,
kerzo batais,
avietine arbata termose,
pokalbiais, kurie padeda gyventi,
... kurie taip pat padeda gyventi, agresyviais policijos pareigūnais, grasinančiais protokolu ir bauda UŽ: ėjimą važiuojamąja kelio dalimi be atšvaitų, tuo tarpu kai žmonės žudo ir yra žudomi be bausmių.
Pirmasis šių metų rytas buvo užburiantis.
JAUKUSŠILTASTOBULAS Nepaisant to, kad gal 100 kartų pasiuntėm viens kitą @@@@@. Reikėjo išsibliauti.
Šitaip pradėjus metus, jie negali nepasisekti.
TAI yra TAI, dėl ko verta buvo, pasak Eduardo, vidury nakties (apie 9h ryto) išsivilkti į lauką šešiolikai minučių ir susišaldyti pirštus. Pirmasis šių metų įspūdis.