Tai buvus magiška buveinė, tylus pavasario prieglobstis. Pirmosios ir paskutinės mūsų saulės, šimtais tūkstančiais žodžių, dūmų išlieti mūsų veidai, ir dabar tų veidų nebuvimas, tylus ir klastingas ištrynimas. Prietema. Tamsa. Vieni ir vieniši šešėliai tyko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą