Gera sėdėti jų kiemuose.
Po nauju pavasario dangumi, traukiant į save mėlyną orą.
Keičiam spalvas ir keičiam kiekius.
Besėdint pas juos, atrodo, kad esi jau įmūrytas čia, ir, kad kitaip negali būti.
Kitaip IR NEGALI BŪTI.
Aš jiems reikalinga.
Gera sėdėti jų kiemuose.
Stebėti naujus pavasario debesis.
Daugelis pasakytų ,,plaukiančius debesis" .
Ne. Jie neplaukia. Jie rieda stumiami mažų ratukų iš kosmoso pusės.
Jie trinasi į kosmosą, kartais pratrina jame skylių ir dėl to lyja lietūs.
Toks gyvenimas.
Kitaip IR NEGALI BŪTI.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą