2011 m. lapkričio 14 d., pirmadienis

A. Škėma ,,Balta drobulė"

,,Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje; vedę ir nevedę; mes lyg ežiai, besiburią šilimai, mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę."

,,Jei aš pravirksiu keltuve, abejoju, ar atsiras bent vienas rašytojas, kuris meniškai atvaizduos mano ašaras. Reikia keiktis. Tai padeda. Prakeikti kalės vaikai, išmaltos kekšės, impotentiški palaižos, prasmirdę dizenterikai, sifilitikių alfonsai, išmatų rijikai, senučių nekromanai. Ką dar šlykštaus galiu sugalvoti? "

  ,,Aš mėgstu beprasmiškumą. "

,,Kas čia nuostabaus, jei vėlė skambins klavesinu? Vėlei nesvarbi epocha ir drabužis."

,,Negalėjau vaikščioti jūra. Tegalėjau paskęsti arba žiūrėti į ją. Skęsti bijojau. "

,,Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl rašau. Bijau mirti, ryju tabletes."

,,Kiekviena karta išgyvena pasaulio galą."

,,Visos moterys sugrįžta. Visos vienoje."

,,Stanley atsargiai perkelia kojas per turėklus. Jis nežiūri į vandenį. ,,Id
ż srać", sako jis ir smunka žemyn tylėdamas."

                        Pilnas kūrinys :  http://katekizmas.group.lt/text/lietuviai/skema/balta_drobule.html

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą