Dar viena priežastis, kodėl myliu Lietuvą - visada atviros, visada kažkuo ypatingos lietuviškos kino juostos. Algimanto Puipos ,,Nuodėmės užkalbėjimas" - burianti istorija, įtraukusi į save iš karto. Pirma filmo scena - rūkanti mergina parke, atsirėmusi į medį, po akimirkos ten pat nusišlapinusi.
Filmas apie vyrų pamintas ir paliktas moteris, arba moteris, kurios savavališkai įžengė į savo pažeminimą.
Filmas apie vyrų pamintas ir paliktas moteris, arba moteris, kurios savavališkai įžengė į savo pažeminimą.
Artimiausi žodžiai,
lyg tarčiau juos pati aktorės lūpomis -
,,Visada svajojau apie vyrą-tėvą ne tik būsimam kūdikiui, bet ir man pačiai. "
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą